Grįžti į filosofijos skyrių

Atsidavimo tarnystės pakopos

3 Bhakti pakopos

  1. Sadhana bhakti – praktinė atsidavimo tarnystė, kuri savo ruožtu skiriama į:
    • Vaidhi sadhana bhakti – taisyklėmis reguliuojama atsidavimo tarnystės praktika. Pagrindinė charakteristika yra baimė ir pagarba Vedų nurodymams.
    • Raganuga sadhana bhakti – spontaniškai atliekama atsidavimo tarnystės praktika. Jos pagrindinė charakteristika yra didelis noras (laulyam) ir ilgesys patarnauti Krišnai. Raganuga bhakti atliekama dviem būdais:
      • su siddha deha – meditacijoje suvokiamu dvasiniu kūnu;
      • su sadhaka deha – materialiu kūnu, vykdant dvasinio mokytojo nurodymus.
  2. Bhava bhakti – ekstazinė atsidavimo tarnystė;
  3. Prema bhakti – meilės atsidavimo tarnystė.

Kiekviena šių pakopų turi savo požymius ir suteikia skirtingus rezultatus. Vaidhi sadhana bhakti kelias yra labai ilgas ir sunkus, tačiau jam nereikalinga išankstinė kvalifikacija. Raganuga sadhana bhakti kelias yra greitas ir lengvas, bet siela turi būti labai tyra.

Bhagavad-gyta 9.22

ananyāś cintayanto māṁ

ye janāḥ paryupāsate

teṣāṁ nityābhiyuktānāṁ

yoga-kṣemaṁ vahāmy aham

"Tačiau tie, kurie visuomet garbina Mane su nenukrypstančiu atsidavimu, medituodami į Mano transcendentinį pavidalą – jiems Aš atnešu tai, ko jiems trūksta ir išsaugau tai, ką jie turi."

3 Bhakti formos

Višvannatha Čakravarti Thakura sako, kad yra trys būdai atlikti atsidavimo tarnystę:

1. Aropa-siddha-bhakti

Pastangos, kurioms netiesiogiai priskiriamos bhakti savybės. Veikla, kuri iš prigimties nėra tyra bhakti, bet kurios rezultatai siūlomi Viešpačiui (pvz. karma-joga). Tai sakama-bhakti – atsidavimo tarnystė sumišusi su materialiais troškimais.

2. Sanga-siddha-bhakti

Pastangos, susijusios su bhakti arba palankios ugdyti bhakti (pvz. užuojauta, švara, asketiškumas). Jos laikomos bhakti palydovais, bet pačios savaime be bhakti neturi tiesioginio ryšio su Dievu.

3. Svarūpa-siddha-bhakti

Pastangos, tyrai sudarytos iš uttama-bhakti. Visos kūno, žodžių ir proto pastangos, kurios susijusios su Krišna ir atliekamos išimtinai dėl Jo malonumo (šravanam, kirtanam, etc.).

Tikslas ir priemonės

Sambandha

Ryšys / Santykis

Visos gyvos būtybės yra amžinai susijusios su Dievu. Mes esame Jo fragmentinės dalelės ir tarnai.

Abhideya

Procesas / Metodas

Mokslinė praktika (sadhana) sekant autoritetais, kuri leidžia atstatyti ryšį su Dievu.

Prayojana

Tikslas / Rezultatas

Tyra meilė Dievui (prema) ir abipusiai meilės santykiai su Juo.

Bhakti augalo lapeliai

Bhakti-rasāmṛta-sindhu (1.1.17) aprašo 6 bhakti jogos požymius:

  • • Kleśa-ghnī – Sunaikina visas materialias kančias.
  • • Śubha-dā – Suteikia visą ko palankaus pradžią.
  • • Mokṣa-laghutā-kṛt – Sumažina išsivadavimo (mokšos) vertę.
  • • Su-durlabhā – Labai retai pasiekiama.
  • • Sāndrānanda-viśeṣātmā – Suteikia tirštą transcendentinį malonumą.
  • • Śrī-kṛṣṇākarṣiṇī – Patraukia patį Krišną.

9 Atsidavimo tarnystės pakopos

Bhakti Rasamrita Sindhu 1.4.15-16

ādau śraddhā tataḥ sādhu-

saṅgo 'tha bhajana-kriyā

tato 'nartha-nivṛttiḥ syāt

tato niṣṭhā rucis tataḥ

athāsaktis tato bhāvas

tataḥ premābhyudañcati

1. Śraddhā

Tikėjimas

2. Sādhu saṅga

Bendravimas su šventaisiais

3. Bhajana kriyā

Reguliuojama praktika

4. Anartha nivṛtti

Anarthų valymas

5. Niṣṭhā

Tvirtumas

6. Ruci

Skonis

7. Āsakti

Prisirišimas

8. Bhāva

Ekstazė

9. Prema

Tyra meilė

Pakopų aprašymas

1. Śraddhā (Tikėjimas)

Pačioje pradžioje žmogus turi įgyti tikėjimą Vedomis ir Šventraščiais. Šis tikėjimas atsiranda skaitant šastras ar klausantis šastros iš išmanančių žmonių. Tai taip pat reiškia, kad žmogus turi panorėti užsiimti veikla, aprašyta šventraščiuose. Tuomet mes sakome, kad žmogus pradėjo tikėti į Dievą.

Adau šraddha reiškia kad prieš šraddha – tikėjimą yra sąlytis su sadhu. Šis sąlytis atsiranda dėl praeities sukriti – dorybingų darbų kraičio. Sukriti yra dviejų rūšių: paramarthika – leidžianti atsirasti bhakti ir laukika – duodanti materialius rezultatus.

Pastaba: Vedos nevadina tikėjimu nuomonės, kad Dievas yra ir sukūrė pasaulį. Šraddha vadinamas įsitikinimas, kad mes esame su Dievu susiję ir darydami tai, ką Jis mums liepia, sugebėsime Jį pasiekti.

2. Sādhu saṅga (Bendravimas)

Sadhu vadinamas žmogus, visiškai pašventęs savo gyvenimą Krišnai. Čaitanja Čaritamritoje Madhya 22.54 pasakyta, kad viena akimirka bendravimo su sadhu suteikia visą gyvenimo tobulumą. Sekdamas guru nurodymais žmogus bendrauja su savo lygio atsidavusiais ir ieško prieglobsčio pas labiau susivokusias sielas.

3 Uttama-bhāgavatų klasės:

  • Bhagavat-pārşada-deha-prāpt – pasiekę dvasinius pavidalus, tinkamus tarnauti Viešpačiui.
  • Nirdhūta-kaşāya – neturi jokių materialių troškimų pėdsakų, nors ir yra materialiame kūne.
  • Mūrcchita-kaşāya – širdyje dar išlikę materialių troškimų pėdsakai, bet jie yra snaudžiančiame būvyje.

Sadhu-sanga taip pat reiškia dikša (dvasinę iniciaciją) ir šikša (pamokymus).

3. Bhajana kriyā (Praktika)

Sekančioje pakopoje atsidavęs pradeda atlikti vieną ar kitą tarnystės formą. Ši pakopa vadinama bhadžna krija – reguliuojama atsidavimo tarnystės pakopa. Jos metu atsidavęs, reguliuojamas dvasinio mokytojo mokosi tarnauti Krišnai.

Bhadžana krija susideda iš dviejų pakopų: 1) netvirta – aništhita ir 2) tvirta – ništhita.

Netvirtas atsidavimo tarnystės atlikimas yra 6 rūšių:

  • 1. Utsaha mayi – apgaulingas pasitikėjimas savimi. Neofitas galvoja, kad viską gali.
  • 2. Ghana tarala (storas-plonas) – sporadiškos pastangos. Vieną akimirką rimtai studijuoja, kitą viską atmeta.
  • 3. Vyudha vikalpa – neryžtingumas. Kai atsidavęs nežino ką jam pasirinkti: atsižadėjimą ar šeimą.
  • 4. Višaya sangara – kova su Maya. Nuolatinė kova su anksčiau įgytais troškimais.
  • 5. Niyamakšama – nesugebėjimas laikytis įžadų. Kasdien duoda naujus įžadus ir juos sulaužo.
  • 6. Taranga rangini – mėgavimasis bangomis. Noras siekti malonumo (šlovės, turto) atsidavimo tarnystės dėka.

4. Anartha nivṛtti (Valymas)

Anartha reiškia "nereikalingas", "tai kas neturi vertės". Nivriti reiškia "išvalyti", "panaikinti". Tai procesas, kurio metu iš širdies išvalomi visi nešvarumai.

4 Anarthų rūšys:

1. Duškrtottha – kilusios iš nuodėmingos veiklos

Tai praeities nuodėmių rezultatai:

  • Avidya – neišmanymas (pamiršti, kad esi tarnas).
  • Asmita – netikras ego (tapatinti save su kūnu).
  • Raga – prisirišimas prie objektų, teikiančių juslinį malonumą.
  • Dveša – neapykanta nemaloniems objektams.
  • Abhiniveša – mirties baimė ir prisirišimas prie kūno.
2. Sukrtottha – kilusios iš dorybingos veiklos

Tai prisirišimas prie materialių malonumų (bhukti) arba noras išsivaduoti (mukti) įsiliejant į Dievą.

3. Aparadhottha – kilusios iš įžeidimų

Tai didžiausia kliūtis. Įžeidimai yra 4 rūšių:

  1. Krišna-svarupa-aparadha – įžeidimai Dievybei.
  2. Nama-aparadha – 10 įžeidimų Šventam Vardui:
    • Kritikuoti atsidavusius.
    • Laikyti pusdievius lygiais Viešpačiui.
    • Nepaklusti dvasiniam mokytojui.
    • Kritikuoti vediniusraštus.
    • Laikyti švento vardo šlovę perdėta.
    • Kurti savas interpretacijas.
    • Nusidėti tikintis, kad vardas apvalys.
    • Laikyti vardo kartojimą dorybinga veikla (karma-kanda).
    • Pamokslauti apie vardą netikintiems.
    • Neturėti pilno tikėjimo ir išlaikyti materialius prisirišimus.
  3. Deva-aparadha – įžeidimai pusdieviams (niekinti juos).
  4. Dživa-aparadha – įžeidimai kitoms gyvoms būtybėms (smurtas, pavydas).
4. Bhaktyottha – kilusios iš atsidavimo tarnystės

Jei bhakti atliekama netinkamai, gali kilti noras gauti: Labha (naudos), Puja (garbės), Pratištha (šlovės/prestižo). Tai piktžolės, kurios užgožia bhakti augalą.

Anarthų išnykimo etapai:

  • Ekadeša vartini – išnyksta nedidelė dalis anarthų (Bhajana kriya metu).
  • Bahu deša vartini – išnyksta didžioji dalis (Ništha etape).
  • Prayiki – beveik visos išnyksta (Ruči ir Asakti etape).
  • Purna – visiškai išnyksta (Bhava etape).
  • Atyantiki – absoliučiai išnyksta (Prema etape).

5. Niṣṭhā (Tvirtumas)

Ništha reiškia tvirtą, nenutrūkstamą siekį tarnauti Viešpačiui. Šioje pakopoje anarthos (nešvarumai) beveik išnykę. Atsidavęs nebeišklysta iš kelio.

Visgi net šiame etape gali pasireikšti 5 kliūtys (dėmesio trikdžiai):

  • Laya – mieguistumas (klausantis ar giedant).
  • Vikšepa – išsiblaškymas (kalbos apie pasaulietinius dalykus).
  • Apratipatti – abejingumas (nesugebėjimas atlikti kirtano ramiu protu).
  • Kašaya – polinkis į pyktį, godumą ar garbę.
  • Rasavada – skonis materialiems malonumams, kai negalime atsisakyti jausmų tenkinimo.

Ništha yra dviejų rūšių: sakšat (tiesioginė tarnystė) ir vastu-višaja (su atsidavimu susijusios savybės: tolerancija, atjauta).

6. Ruci (Skonis)

Pasiekus Ruči, atsiranda tikrasis skonis klausytis ir kartoti apie Viešpatį. Skonis yra toks stiprus, kad atsidavęs pamiršta viską aplinkui.

Ruči yra dviejų rūšių:
1) Bhavastu apekšini – priklausoma nuo detalių (pvz., geras kirtanas, skanus prasadas).
2) Bhavastu anapekšini – nepriklausoma nuo išorės (skonis pačiai esmei, nesvarbu kokia kokybė).

7. Āsakti (Prisirišimas)

Tai gilus prisirišimas prie Krišnos ir Jo atsidavusių. Šiame etape atsidavęs praktikuoja tarnystę spontaniškai, be pastangų. Protas natūraliai bėga pas Krišną.

Šioje pakopoje atsidavęs visai nebesirūpina savo kūno poreikiais, nes yra visiškai pasinėręs į tarnystę.

8. Bhāva (Ekstazė)

Bhava yra pirmieji meilės Dievui spinduliai (kaip aušra prieš saulėtekį). Širdis tampa visiškai tyra (suddha-sattva-višešatma).

9 Bhava Bhakti požymiai:

  • 1. Kšanti – pakantumas.
  • 2. Avyartha-kalatvam – laiko branginimas.
  • 3. Virakti – abejingumas malonumams.
  • 4. Mana-šunyata – nuolankumas (nenori garbės).
  • 5. Aša-bandhah – tvirtas tikėjimas Krišnos malone.
  • 6. Samutkantha – didelis troškimas tarnauti.
  • 7. Nama-gane-sada-ruči – skonis Vardo kartojimui.
  • 8. Asaktis-tad-gunah-kyane – prisirišimas prie savybių.
  • 9. Priti-tad-vasati-sthale – meilė Dievo buveinei.

9. Prema (Tyra meilė)

Tai aukščiausia tobulumo pakopa. Kai bhava visiškai suminkština širdį ir atsiranda stiprus savininkiškumo jausmas Krišnai (mamata) – tai vadinama Prema.

Prema yra dviejų rūšių:

  • Mahatmya-jnana-prema – meilė su didybės suvokimu (Vaikunthoje).
  • Kevala-prema – tyra, saldi meilė be didybės suvokimo (Vrindavanoje).

Šiame etape atsidavęs mato Krišną visur ir visada. Jis jaučia begalinę palaimą tarnauti Jam.

Klausimai

  1. Išvardinkite tris bhakti pakopas.
  2. Išvardinkite devynias atsidavimo tarnystės pakopas sanskritu ir lietuviškai.
  3. Paaiškinkite, kas yra šraddha ir sadhu sanga.
Grįžti į filosofijos skyrių