Gimimo data
1838 m. rugsėjo 2 d., Biranagaroje
Išėjimo data
1914 m. birželio 23 d.
Tikrasis vardas
Kedaranatha Datta
Tėvas
Radža Krišnananda Datta
Ankstyvasis gyvenimas
Bhaktivinoda Thakura gimė 1838 m. rugsėjo 2 d. Biranagaroje, Nadijos apskrityje. Jis buvo septintas Radža Krišnananda Dattos, didelio Viešpaties Nitjanandos pasekėjo, sūnus. Jis augo šeimoje, kur vaišnavizmas nebuvo gerbiamas, ypač iš motinos pusės. Pagal savo dvasios tėvo vardą, jis buvo pavadintas Kedaranatha.
Jo vaikystė praėjo dėdės iš motinos pusės dvare, kur aplinka buvo labai turtinga. Jis baigė pradžios mokyklą, kuriai vadovavo vedė jo močiutė, o vėliau lankė anglų mokyklą Krišnanagaroje, kuriai vadovavo Nadijos karalius, tačiau šią mokyklą turėjo mesti, kai jo brolis mirė nuo choleros.
Sunkumai jaunystėje
Jo tėvas mirė, kai jam buvo tik 11 metų. Močiutės žemių nuosavybės teisė perėjo kitiems, ir šeimos turtas pasirodė iliuzinis. Šeima pateko į skurdą. Vis dėlto Kedaranatha data grūmėsi su sunkumais.
Kai jam buvo tik 12 metų motina organizavo jo vestuves su 5 metų amžiaus Madhusūdana Mitra Mahašajos dukterimi.
Išsilavinimas ir karjera
Kai jam buvo trylika, jo dėdė iš motinos pusės Kašiprasada Ghoš Mahašaja pasiėmė berniuką į Kalkutą, kur jis pats vadovavo anglų švietimo sistemai. Jis įtaisė Kedaranatha datta mokiniu ir, kadangi buvo tuo metu žymiausias Kalkutos rašytojas ir redaktorius, įtaisė sūnėną taisyti rankraščius, atiduodamus spaudai. Kedaranatha datta greitai tapo anglų kalbos žinovas.
Musulmono pranašystė
Tačiau susirgęs nuo sūraus Kalkutos vandens jis grįžo į Ulagramą, kur gydėsi pas musulmoną pranašą, išpranašavusį, jog Biranagaros kaimas greitai pavirs dykviete, o pats Kedaranatha Datta taps žymus Krišnos atsidavęs.
1856 m. KD įstojo į koledžą Kalkutoje. Jis labai intensyviai rašė ir tuo pat metu dėstė praktinės anglų kalbos įgūdžius. Jis mokė netgi vieną studentą, kuris vėliau buvo labai garsus Britų parlamento oratorius. Tuo metu jis žavėjosi krikščioniška teologija, kurią jis laikė vertingesne už indų monizmą.
Karjeros kelias
1860 m. Bhadrakoje gimė jo pirmasis sūnus Ananda Prasada (Ačyutananda). Tais pat metais KD išleido knygą anglų kalba apie visas šventyklas ir ašramus Orisos valstijoje.
1861 m. Gauna tarnybą Bengalijos Vyriausybėje kaip įgaliotas magistratas (teisėjas). Įkūrė organizaciją "Bhratri Samaja" ir išleido knygą "Mūsų siekiai".
1866 m. KD tapo gana įtakingas vyriausybės tarnautojas ir gana daug keliavo. Išmoko persų ir Urdų kalbas.
Dvasinis pažadinimas
Būdamas Medinipuros aukštosios mokyklos direktoriumi jis pradėjo tyrinėti įvairių religinių srovių filosofijas ir praktikas. Jis matė, kad visos jos labai pigios. Galiausiai jis suprato, kad vienintelė tikra religija, kada nors įsteigta Bengalijoje buvo Šri Čaitanjos Mahaprabhu judėjimas, tačiau jis deja buvo labai prastai pristatytas.
Čaitanja Čaritamritos atradimas
1868 m. keliaudamas iš valstijos į valstiją ir keisdamas tarnybas bei kildamas karjeros laiptais jis gavo iš Kalkutos ČČ ir Š.BH. kopijas. Jis skaitė šias knygas vėl ir vėl.
Jis įsitraukė į KS literatūrą ir skaitydavo ją dienomis ir naktimis. Jis pastoviai meldė Krišnos malonės ir suprato Krišnos, kaip Aukščiausio Dievo Asmens viršenybę virš visos kūrinijos.
Bisakišenos byla
Šalia Orisos sostinės gyveno jogas vardu Bisakišena, kuris turėjo daug mistinių galių. Jis galėdavo leisti iš savo galvos ugnį o taip pat laisvai įeiti į ugnį ir vėl išeiti. Jis vadino save Maha Višnu ir turėjo du draugus Brahma ir Šivą. Jis pajungė savo valiai visus aplinkinius karalius, kurie tiekdavo jam lėšas ir medžiagas jo šventyklos statybai.
Konfrontacija
Bisakišena teigė, kad jis išvarys britus iš Orisos ir pats taps karaliumi. Britų vyriausybė liepė suimti jį kaip revoliucionierių, tačiau niekas nedrįso to padaryti. Tuomet KD buvo paprašytas atgabenti jį į teismą.
BK pasiūlė jam nuvykti į Purį ir gauti daršaną pas Svami Džagannathą. BK pasakė, kad jam nėra reikalo vykti į Purį, kadangi Džagannatha yra viso labo tik medžio gabalas. Tuomet KD pasiutusiai supykęs sučiupo BK ir nugabenęs į Purį, įmetė jį į kalėjimą.
KD tardė BK 18 dienų. 6 tardymo dieną KD duktė Kadambini sunkiai susirgo, tačiau per dieną ji pasveiko. Sekančią dieną pats KD sunkiai susirgo. Tačiau nepaisant sunkumų jis nuteisė BK 18 mėnesių už politinę konspiraciją. Kai BK buvo gabenamas į kalėjimą, daktaras Walteris nukirpo jam ilgus plaukus, iš kurių jis sėmėsi visos savo galios. Po trijų mėnesių jis išgėrė nuodus ir mirė.
Purio laikotarpis
Puryje KD studijavo ŠBh. su Šridharos Svamio komentarais, taip pat persirašė Dživos Gosvamio "Šad Sandarbhas" ir nagrinėjo Rūpos Gosvamio "Bhakti Rasamrita Sindhu". Tarp 1874 ir 1893 m. Bhaktivinode Thakura praleido labai daug laiko nuošalyje kartodamas Harė Krišna mantrą ir tuo pat metu atlikdamas savo vyriausybinę tarnybą.
Bhagavat-Samsat įkūrimas
1874 m. Puryje jis įstegė vaišnavų diskusijų draugiją "Bhagavat-Samsat", kuri rinkadavosi 1874 m. Puryje jis įstegė vaišnavų diskusijų draugiją "Bhagavat-Samsat", kuri rinkadavosi Džagannatha vallabha soduose, kur Ramananda Raya atliko savo bhadžaną. 1874 m. gimė ketvirtasis sūnus Bimala prasada (Bhaktisiddhanta Sarasvati).
Konfrontacija su netikrais sadhu
Ten susirinkdavo visi to meto vaišnavai išskyrus Raghunatha dasa babaji, kuris buvo žinomas kaip siddha puruša. Jis galvojo, kad BT yra neautorizuotas vaišnavas, nes nedėvėjo kanthi malos ir tilakos. Tačiau netrukus jis stipriai susirgo ir jau buvo arti mirties, kai sapne jam pasirodė Viešpats Džagannatha ir liepė jam prašyti BT atleidimo. Jis taip ir padarė, o BT davė jam vaistų ir išgydė.
Kitas atvejis buvo su Čarana dasa babaji, kuris populiarino išgalvotą mantrą "Nitai Gaura Rade Šjama Harė Krišna Harė Rama". Bhaktivinoda Thakura įtikinėjo jį sustabdyti šią nesąmonę, tačiau, kai šis pripažino savo klaidą, jau buvo po laiko. Po šešių mėnesių ČdB išėjo iš proto ir didelėse kančiose paliko kūną.
Džagannatha šventyklos reforma
1874 m. BT pastebėjo, kad Purio karalius panaudojo savo jusliniam malonumams 80 tūkst. rupijų iš šventyklos pajamų. BT privertė Radžą Dievybėms gaminti 52 kartus per dieną. Tai greitai panaikino skolą.
Karalius supykęs pasamdė 50 brahmanų atlikti yajñą, siekdamas nužudyti BT. Tačiau po 30 dienų mirė karaliaus sūnus, o ne BT.
BhT tapo Džagannatha Puri šventyklos menedžeriu. Jis panaudojo savo vyriausybinę galią įtvirtindamas reguliarias tarnybas. Šventyklos sode jis pradėjo reguliarias Šrimad Bhagavatam paskaitas ir praleisdavo daug laiko kartodamas ten Harē Krišna mantrą.
Čaitanjos gimimo vietos atradimas
1887 m. BT norėjo pasitraukti iš vyriausybės tarnybos ir persikelti į Vrindavaną likusiam gyvenimui, tačiau sapne pasirodęs Šri Čaitanja nukreipė jį į Navadvipą. Jis susikeičia savo vyriausybines tarnybas ir persikelia į Krišnanagarą.
Švytintis pastatas
Gyvendamas Krišnanagaroje, jis dažnai lankydavosi Navadvipoje, ieškodamas Šri Čaitanjos Mahaprabhu gimimo vietos. Kartą kartodamas mantrą naktį jis pastebėjo prie didelio Tala medžio nedidelį pastatą, kuris pastebimai švytėjo.
Išstudijavęs senus žemėlapius ir išklausinėjęs senų žmonių, jis nustatė, kad kaip tik ši vieta ir yra tikroji gimimo vieta. Tai patvirtino ir Džagannatha dasa babadži, kuris vadovavo visiems Nadijos vaišnavams. Čia buvo surengtas didelis festivalis.
1891 m. per didelį Gaura Purnimos festivalį BT instaliuoja Jogapithoje Gaura-Višnuprija Dievybes. Festivalyje dalyvavo daugybė intelektualų ir įžymių žmonių.
Literatūriniai darbai
• Parašė kelias knygas sanskrito kalba
• Parašė daug knygų bengalų kalba, tokių kaip "Kaljana Kalpataru"
• 1881 m. pradėjo leisti vaišnavų žurnalą Saddžanatošani
• Išleido Bhagavad Gitą su Šrilas Višvanathos Čakravarti Thakuros kommentarais ir vertimą į anglų kalbą su Baladevos Vidjabhūšanos komentarais
• Išleido savo ČČ redakciją su savo komentarais Amrita Prabhava Bhašja
• Įvedė Čaitanjos kalendorių ir Gaura purnimą įtvirtino kaip šventės dieną
Organizacijos ir iniciatyvos
• Kalkutoje įsteigė Šri Čaitanya jantra – spaustuvę, kurioje spausdino vaišnavų kūrinius
• Įkūrė organizaciją Šri Višva Vaišnava Sabha pamokslauti tyrą bhakti
• 1891-1893 m. atidarinėjo Nama Hattas, kurios buvo labai gyvybingos
• 1894 m. pasitraukė iš vyriausybės tarnybos ir daugiau pamokslavo
Paskutiniai metai
Šio amžiaus pradžioje jis išvyko į Purį, kur vienoje iš 7 mathų (Gandharvika Giridhari matha) šalia Haridasos Thakuros kapo gyveno jo sūnus Bhaktisiddhanta Sarasvati Thakura. Čia BT padėjo atstatyti vienuolyną, o kai jo sūnus persikėlė į Šri Majapurą, jis pasistatė savo bhadžana kutirą prie jūros kranto.
1908 m. jis priėmė sanyasą.
1910 m. jis priėmė paramahamsa sanyasą ir įėjo į samadhi, paskelbęs apie savo paralyžių.
Pasaulį Bhaktivinoda Thakura paliko 1914 m. birželio 23 d.
KLAUSIMAI
- Kaip Bhaktivinoda Thakura atrado Čaitanjos Mahaprabhu gimimo vietą?
- Papasakokite apie Bisakišenos bylą ir Bhaktivinodos vaidmenį joje.
- Kokias organizacijas įkūrė Bhaktivinoda Thakura?
- Kokius literatūrinius darbus parašė Bhaktivinoda Thakura?
- Koks buvo Bhaktivinodos Thakuros indėlis į Gaudija vaišnavizmo atgimimą?