kali-yuge yuga-dharma — nāmera pracāra
tathi lāgi' pīta-varṇa caitanyāvatāra
Religinė praktika šiame amžiuje yra skleisti švento vardo šlovę. Vien todėl Viešpats įgavęs geltoną spalvą nužengė kaip Viešpats Čaitanja.
Viešpaties Čaitanjos misija
Viešpaties Čaitanjos atėjimo tikslas buvo duoti Kali jugos žmonėms yuga dharmą – religiją, atitinkančią šį amžių.
Išorinės atėjimo priežastys:
1. Parodyti pavyzdį
Savo pavyzdžiu parodyti atsidavimo Krišnai procesą. Anksčiau Krišna mokė Ardžuną, tačiau tik teoriškai. Jis atėjo kaip atsidavęs, kad pamokytų kitus, kaip reikia įgyti meilę Dievui.
2. Suteikti malonę
Jis atėjo suteikti pačią didžiausią malonę Kali amžiaus žmonėms – Krišna premą. Jis išlaužė lobyno duris ir nemokamai visiems išdalino tyrą meilę Dievui. Vienintelė sąlyga – tikėjimas.
3. Patenkinti bhaktą
Advaita Ačarya, matydamas apgailėtiną Kali amžiaus situaciją, šaukėsi Viešpaties, jog šis ateitų pats ir ištaisytų situaciją.
Vidinės atėjimo priežastys:
1. Suprasti Radharani meilę
Jis norėjo suprasti, kokią didžiulę meilę (praṇaya mahimā) ir kokias emocijas jam jaučia Šrimati Radharani.
2. Patirti savo grožį
Krišna norėjo sužinoti, koks yra nuostabiai saldus (adbhuta madhurima) Jo grožis, kuriuo taip žavisi Šrimati Radharani. Jis norėjo pažvelgti į Save iš šalies.
3. Patirti meilės laimę
Jis norėjo suprasti, kokią laimę (saukhyam) Šrimati Radharani jaučia, galėdama patirti Jo meilės saldumą.
Viešpaties Čaitanjos mokymas
Višvanatha Čakravarti Thakura apibendrino Viešpaties Čaitanjos mokymą tokiu posmu:
ārādhyo bhagavān vrajeśa-tanayas tad-dhāma vṛndāvanaṁ
ramyā kācid upāsanā vraja-vadhū-vargeṇa vā kalpitā
śrīmad bhāgavataṁ pramāṇam amalaṁ premā pum-artho mahān
śrī-caitanya mahāprabhor matam idaṁ tatrādarāḥ na paraḥ
Aukščiausias Dievo Asmuo, Nandos Maharadžos sūnus turi būti garbinamas kartu su Savo transcendentine buveine Vrindavana. Pati maloniausia Viešpačiui garbinimo forma yra ta, kurią atliko Vrindavanos gopės. Šrimad Bhagavatam yra nepriekaištingas autoritetas visais klausimais, o tyra meilė Dievui yra galutinis gyvenimo tikslas visiems žmonėms.
Daša mūla tattva – 10 pagrindinių tiesų:
Vedinė literatūra yra vienintelis žinių apie Absoliučią Tiesą šaltinis.
Hari (Krišna) yra Visagalis Aukščiausias Viešpats.
Krišna visuomet kupinas savo beribių galių.
Krišna yra rasos vandenynas.
Sielos yra Krišnos atsietosios dalys.
Tam tikros sielos pasinėrusios į Krišnos iliuzinę energiją.
Tam tikros sielos išsilaisvinusios iš Krišnos iliuzinės energijos.
Visa dvasinė ir materiali reiškinija tuo pat metu tapati ir skiriasi nuo Krišnos.
Tyra atsidavimo tarnystė yra vienintelė priemonė pasiekti galutinį gyvenimo tikslą.
Tyra meilė Dievui yra galutinis gyvenimo tikslas.
Viešpats Čaitanja Mahaprabhu neparašė nei vienos knygos. Jo rankai priskiriamas tik vienintelis kūrinys „Šri Šikšaštaka“, kurioje aštuoniais posmais Šri Čaitanja labai glaustai apibendrina kelią nuo harinama sankirtanos – šventų vardų kartojimo iki tyros atsidavimo tarnystės, kupinos aukščiausio santykio su Dievu – madhurja rasos.
Vedanta daršana
Viešpateis Čaitanjos mokymas priskiriamas prie Vedanta daršanos – Vedantos filosofinės mokyklos. Visos Vedantos mokyklos skiriasi viena nuo kitos skirtingai aiškindamos santykį tarp Dievo, pasaulio ir gyvųjų būtybių.
Šankaros monizmas (advaita): Teigia, jog nėra skirtumo tarp Dievo ir gyvų būtybių, yra vien tik Dievas, o skirtingų būtybių individuali egzistencija aiškinama kaip iliuzijos pasireiškimas.
Madhvos dualizmas (dvaita): Teigia, kad Dievas ir gyvos būtybės yra amžinai skirtingi ir susiję tarpusavyje tik kaip kūrėjas su savo kūriniu.
Tarp šių kraštutinumų Ramanudžos, Nimbarkos ir Višnusvamio mokyklos yra tarsi bandymai sujungti du priešingus Šankaros ir Madhvos mokymų polius.
Bhagavanas Šri Čaitanja Mahaprabhu paskelbė pasauliui savo mokymą, kuris išsprendžia visų filosofinių mokyklų prieštaravimus, nes Jis pasakė, kaip yra iš tiesų. Viešpats Čaitanja skelbė mokymą, kuris vadinosi ačintja bheda abheda tattva – nesuvokiamos vienovės ir skirtybės tuo pat metu doktrina. Joje integruotos visi filosofinių Vedantos mokyklų teiginiai, kurie Čaitanjos Mahaprabhu požiūriu buvo teisingi ir svarbūs.
Dživa Gosvamis cituoja Šri Čaitanjos žodžius:
„Iš Madhvos aš paimsiu du esminius mokymus: Jo visišką Majavados filosofijos paneigimą ir jo tarnystę Krišnos dievybei, kurią jis priima kaip amžiną dvasinę asmenybę. Iš Ramanudžos aš paimsiu du mokymus: atsidavimo tarnystės, neužterštos gjana ir karma idėją ir tarnystę atsidavusiems. Iš Višnusvamio mokymo aš paimsiu du elementus: išimtinės priklausomybės nuo Krišnos jausmą, ir raga margos arba spontaniško atsidavimo kelią. Iš Nimbarkos aš paimsiu du labai svarbius principus: būtinybę priimti Šrimati Radharani prieglobstį ir aukštą gopių meilės Krišnai įvertinimą.“
Čaitanjos Mahaprabhu biografija
(datos paimtos iš Vaišnava Digdaršani)
1486 m. vasario 18 d.
Phalguni purnima – Šri Čaitanyos Mahaprabhu atėjimas. Jis buvo nešiojamas Sači Matos pilve 14 mėnesių. Jo gimimo metu mėnulis buvo tik ką patekėjęs ir kaip tik vyko mėnulio užtemimas, todėl visi žmonės kaip priimta pagal papročius kartojo Hari vardą. Visi žvaigždynai buvo išsidėstę palankiai, o motinos Sači kieme pasirodė keistos figūros, kurios mosavo čamaromis, grojo fleitomis ar paprasčiausiai gulėjo ant žemės siūlydamos savo pagarbą.
1486 m. rugpjūtį
Anna prašanos ceremonija. Nimai pirmą kartą maitinamas grūdais ir jam leido pasirinkti pinigus ar Šrimad Bhagavatam. Jis pasirinko Bhagavatam.
1491 m. žiemą
Nimai brolis Višvarūpa kartu su savo pusbroliu Lokanatha slapčia paliko namus ir priėmė sanyasą. Jo vardas tapo Sankaranya Puri.
1493 m.
Pandapuros kaime labai keistu būdu Višvarūpa paliko kūną.
1494 m.
Nimayaus Upanayana – virvelės suteikimo ceremonija. Žmonės matė, kaip Nimayaus kūne pasireiškė Hari pavidalas, todėl pavadino jį Gaurahari. Jis pradeda mokytis mokykloje pas Ganga Dasa Panditą.
1496 m.
Nimayus tampa panditu. Gimė Višnupriya – Sanatana Mišros duktė. Pasaulį paliko Mahaprabhu tėvas Džagannatha Mišra.
1500 m.
Nimayus baigia Nyayos studijas. Jis veda Lakšmipriją, kuri buvo Rukmini devi Krišna liloje.
1501 m.
Nimayus pirmą kartą susitiko savo dvasinį mokytoją Išvara Purį. Šis apsilankė Navadvipoje prašydamas aukų Nimayaus namuose.
1502 m.
- Nimayus atidaro savo mokyklą, kur moko sanskrito gramatikos.
- Lydimas kelių mokinių Nimayus išvyko aplankyti Rytų Bengaliją. Ten jis susitiko Tapana Mišrą.
- Jam būnant Rytų Bengalijoje, mirė Lakšmipriya nuo gyvatės įkandimo. Mahaprabhu tučtuojau grįžo namo.
1504 m.
Nimayus diskusijoje nugalėjo pasaulinio garso mokslininką Kešava Kašmiri. Naktį deivė Sarasvati jam apreiškė, kas iš tiesų yra Nimayus, ir kitą dieną Kešava Kašmiri atsidavė Nimayaus lotoso pėdoms.
1505 m.
- Nimayus buvo apvesdintas su Višnupriya devi. Jo mokiniai ir draugai padengė vestuvių išlaidas.
- Nimayus apsilankė Gayoje, kad atlikti šraddhos ceremonija savo tėvui. Gayoje jis sutiko Išvara Puri, ir jo širdis staiga persimainė. Jis pajuto Krišna premos protrūkį. Davęs dikša iniciaciją Nimayui, Išvara Puris išvyko į Vrindavaną.
1506 m.
Nimayus grįžo iš Gayos į Navadvipą. Aplinkiniai žmonės iškarto pastebėjo pasikeitusią Nimayaus emocinę būseną. Jis netgi negalėjo dėstyti paskaitos savo mokykloje.
Kartą, kai Šrivasa garbino Nrisimhadevą, Nimayus atėjo ir sušuko, „Aš atėjau". Tada jis atsisėdo į Višnukhatta (Višnu sostą) ir patraukęs Šalagrama Šila į šalį liepė jį garbinti. Tada jis apreiškė bhaktams savo tikrąjį pavidalą, spindintį ryškiau už saulę.
Nimayus apreiškė Šyamasundaros formą Advaitai Ačaryai ir jo žmonai. Ašadhos mėnasį Šrivasos namuose įvyko Mahaprakaša (daugiau kaip 24 val. trukęs apreiškimas). Nimayus išvadavo du brolius Jagai ir Madhai.
1509 m.
- Čand Kazi istorija: Kazi liepimu, musulmonai sustabdė harinamą. Nimayaus kvietimu susirinko šimtai žmonių protestui. Minia apsupo Kazi rūmus. Mahaprabhu pasikalbėjo su Kazi ir, palietęs jo kūną, išvadavo jį nuo visų nuodėmių.
- Viešpats parodė Advaitai Ačarjai savo Višvarūpos pavidalą, kurį Krišna apreiškė Arjunai.
1510 m. vasario mėn. (Sanyasa)
Nimayus priėmė sanyasą. Kai kurie pikti žmonės rezgė planus prieš jį. Sužinojęs apie tai, Viešpats nusprendė priimti sanyasą. Supažindinęs Sači ir Višnupriyą su savo planu, jis paniro į liūdesį.
Kitą rytą slapčia jis perplaukė Gangos upę ir nuvykęs į Katvą, puolė Kešava Bharati į kojas. Atsidavusieji užklupo jį Katwoje nuskusta galva. Po iniciacijos Viešpats išvyko pas Advaita Ačarya.
Atvykęs į Nilačalą, Viešpats puolė į Džagannathos šventyklą ir nualpo. Ten jis sutiko Vasudevą Sarvabhaumą ir po ilgos diskusijos suteikė jam savo malonę, apreiškęs jam šešiarankę formą.
1510-1512 m.
Piligrimystė po Pietų Indiją. Bekeliaudamas jis sutiko Ramananda Rayą.
Atkeliavęs į Rangakšetrą, Viešpats apsistojo Vyenkata Bhattos namuose. Čia jis pamatė 8 metų Gopalą Bhattą ir liepė jam vėliau vykti į Vrindavaną.
1512 m. Viešpats grįžo į Nilačalą. Tais pat metais Ramananda Rayus atvyko pas jį. Viešpats pasiuntė Nityanandą į Gaudą skleisti Krišna premos.
1513 m.
Viešpats keliaudamas į Vrindavaną užsuko į Gaudą (Ramakeli kaimą). Čia jis sutiko Rūpą ir Sanataną.
1516 m.
Viešpats vėl išvyksta į Vrindavaną. Čia jis davė pamokymus Rūpai Gosvamiui. Kašyje Viešpats išvadavo Prakašananda Sarasvati.
1516-1533 m.
Čaitanja Mahaprabhu organizavo didelį pamokslavimo darbą, pats gyvendamas Puryje (Nilačaloje).
1533 m.
Mahaprabhu paliko pasaulį. Paskutinius 18 m. jis gyveno Gambhiros šventykloje, mėgaudamasis krišna premos nektaru su Svarupa Damodara ir Ramananda Raya. Kai jis paliko pasaulį įeidamas į Tota Gopinathos šventyklą, Svarūpa Damodara nukrito be sąmonės ir niekada daugiau nebeatsibudo.
Klausimai
- Papasakokite apie kokius nors Viešpaties Čaitanyos žaidimus iliustruojančius Jo misiją.
- Paaiškinkite trumpai apie vidines ir išorines Viešpaties Čaitanyos atėjimo priežastis.
- Kokia yra Kali jugos amžiaus religija ir kaip su ja susijęs Čaitanja Mahaprabhu?
- Paaiškinkite pagrindinius Viešpaties Čaitanjos mokymo teiginius.
- Išvardinkite pagrindinius įvykius Čaitanyos Mahaprabhu gyvenime.