Apie mokinį
Dvasinis mokytojas formaliai priima mokinį dikšos arba iniciacijos metu. Ši ceremonija reiškia santykių tarp mokytojo ir mokinio pradžią (iniciaciją). Vėliau šie santykiai turi būti palaikomi ir puoselėjami. Būtina aiškiai suprasti, kad iniciacija yra kelionės pradžia, bet ne pabaiga. Mokinys, kuris, gavęs iniciaciją, nepalaiko jokių tolimesnių kontaktų su savo dvasiniu mokytoju, nėra joks mokinys. Kai tik mokinys pradeda sąmoningai įžeidinėti lotosines dvasinio mokytojo pėdas, tą pačią akimirką ryšys tarp mokytojo ir mokinio automatiškai nutrūksta.
Santykių pagrindas
Lygiai taip pat kaip derlinga žemė ir pastovus laistymas reikalingi, kad sėkla sudygtų, bona-fide dvasinio mokytojo pamokymai gali suleisti šaknis tik nuoširdaus mokinio širdyje. Jų santykių pagrindas yra pasitikėjimas. Dvasinis mokytojas imasi didelės atsakomybės vesti mokinį dvasinio tobulėjimo keliu, manydamas, kad mokinys seks jo nurodymais. Mokinys atsiduoda dvasinio mokytojo nurodymams, suprasdamas, kad jie yra jo paties dvasiniam labui.
Pamatinės mokinio savybės yra pateiktos Bhagavad-gytoje (4.34):
tad viddhi praṇipātena
paripraśnena sevayā
upadekṣyanti te jñānaṁ
jñāninas tattva-darśinaḥ
„Paprasčiausiai bandyk sužinoti tiesą kreipdamasis į dvasinį mokytoją. Nuolankiai klausinėk jo ir tarnauk jam. Save suvokusios sielos gali suteikti tau žinių nes jos regi tiesą."
Čia Šri Krišna pateikia dvi pagrindines mokinio charakteristikas: paklusnumą ir tarnystės nuotaiką.
Paklusnumas
Paklusnumas yra praktikuojamas atsidavus dvasinio mokytojo nurodymams. Pavyzdžiui, jei dvasinis mokytojas nori, kad mokinys sektų tam tikrais reguliuojančiais principais, mokinys privalo paklusti šiems nurodymams ir griežtai šiais principais sekti.
Mokinys niekuomet neturi didžiuotis savo materialia kvalifikacija: išsilavinimu, kūno grožiu, turtais, aukšta kilme. Tokia kvalifikacija nieko bendro neturi su dvasiniu gyvenimu.
Tarnystės nuotaika
Kai dvasinis mokytojas suteikia kažkokią tarnystę mokiniui, reikia suprasti, jog tai skirta tik mokinio apsivalymui, kad padėtų šiam dvasiniame kelyje.
Veikla, atliekama vadovaujant dvasiniam mokytojui, yra Krišnos vidinės arba dvasinės energijos valdžioje, todėl laikoma tyra atsidavimo tarnyste.
Rūpos Gosvamio ir Čaitanjos susitikimas
Netgi labiausiai išsilavinę mokiniai į dvasinį mokytoją turi kreiptis labai nuolankiai. Kai Rūpa Gosvamis, savo meto literatūrinis genijus, stojo prieš Čaitanją Mahaprabhu, jis labai sielojosi dėl savo neišmanymo, nes ne tik kiti laikė jį labai išsilavinusiu, bet jis pats iš tikrųjų tikėjo tuo, ką kiti kalbėjo. Čaitanja Mahaprabhu, patenkintas Rūpos Gosvamio nuolankumu, labai smulkiai papasakojo jam apie atsidavimo mokslo detales.
Smalsumas
Mokino pareiga yra klausinėti dvasinio mokytojo apie dalykus, susijusius su dvasia. Mokinys, kuris neklausinėja dvasinio mokytojo, neatlieka savo mokinio funkcijos. Šventraščiai yra kupini žinių, bet jos turi būti interpretuojamos pagal vietą, laiką ir aplinkybes. Atsakydamas į specifinį mokinio klausimą, dvasinis mokytojas pritaiko šiuos šventraščių teiginius taip, kad jie geriausiai atitiktų aplinkybes. Tokiu būdu klausimai yra visų nurodymų pagrindas, šie nurodymai yra paklusnumo pagrindas, o paklusnumas yra dvasinės pažangos pagrindas.
Dvasinis mokytojas vadovauja mokiniui, kad šis taptų kompetentingas dvasiniuose reikaluose. Mokinys šlovina dvasinį mokytoją taip: „Aš gimiau tamsiausiame neišmanyme, bet mano dvasinis mokytojas, pašvietęs žinojimo žiburiu, atmerkė mano akis." Taigi, dvasinis mokytojas atveria mokinio akis, bet netampa mokinio akimis.
Tikėjimas
Mokinys turi turėti nepalaužiamą tikėjimą dvasiniu mokytoju, o jo nurodymus padaryti savo gyvenimo esme. Švetašvatara Upanišada (6.38) sako:
yasya deve parā bhaktir
yathā deve tathā gurau
tasyaite kathitā hy arthāḥ
prakāśante mahātmanaḥ
„Tik toms didžioms sieloms, kurios turi nepalaužiamą tikėjimą Viešpačiu, o taip pat dvasiniu mokytoju, visa Vedų žinojimo esmė atsiskleidžia automatiškai."
Tikėjimas, aprašomas čia, nėra vien tik intelekto pritarimas kažkokiems teologiniams dalykams. Mokinys turi visiškai atsiduoti dvasiniam mokytojui kaip tarnas ir mokytojo nurodymus priimti kaip savo gyvenimo misiją. Transcendentinės žinios apie Dievą niekuomet neatsiveria spekuliatyviam ar pasaulietiniam mąstymui. Jos regimos tik tikėjimo ir atsidavimo akims. Žinoma, tai nereiškia, kad mokinys atsisako savo sugebėjimo mąstyti. Visi dalykai turi būti pripažįstami tik po to, kai juos nepriklausomai patvirtina guru-sadhu-šastra – guru, save suvokusios sielos ir šventraščiai.
Dėkingumas
Svarbu!
Dvasinis mokytojas elgiasi kaip mokinio gelbėtojas. Jis vienintelis gali suteikti Vedines žinias ir tokiu būdu vesti mokinį link išsivadavimo. Todėl mokinys skolingas savo dvasiniam mokytojui, ištraukusiam jį iš neišmanymo.
⚠️ Įžeidimai dvasinio mokytojo lotosinėms pėdoms yra baisesni už vaišnava aparaddhą ir gali visiškai sunaikinti dvasinį gyvenimą. Net jei dvasinis mokytojas neįsižeis, Krišna neatleiks įžeidimų Jo atsidavusiems tarnams.
Išvada
Ryšys tarp mokinio ir jo dvasinio mokytojo yra transcendentiškai saldus ir malonus. Jis susijęs su abipuse meile ir tarnyste. Mokinys tarnauja dvasiniam mokytojui, atlikdamas nuolankią tarnystę, sekdamas nurodymais, o mokytojas savo ruožtu nuolankiai atlieka pareigas kaip Aukščiausiojo ir savo dvasinio mokytojo tarnas.
Prabhupada sako, kad jei mokytojas yra protingas ir kvalifikuotas, o mokinys kvailas ir apsileidęs, tai iš tokios jungties nieko gero nebus. Geriausia, kai mokytojas yra Krišną pažinusi asmenybė, o mokinys taip pat pasižymi tinkamomis savybėmis.
Mokinio savybės šventraščiuose
Apibendrintos savybės:
- Mokinys turi klausti ir klausytis iš dvasinio mokytojo.
- Mokinys turi griežtai sekti dvasinio mokytojo nurodymais. Mokinys amžinai bendrauja su savo dvasiniu mokytoju sekdamas jo vani – nurodymais.
- Mokinys turi tarnauti dvasiniam mokytojui
- Mokinys turi patenkinti ir pamaloninti dvasinį mokytoją.
- Mokinys turi tikėti dvasiniu mokytoju.
- Mokinys turi būti paklusnus ir nuolankus.
- Mokinys turi gerbti dvasinį mokytoją kaip Aukščiausiojo pasireiškimą ar patį Dievą.
- Mokiniai grihasthos (šeimos žmonės) reguliuoja lytinį gyvenimą sutinkamai su dvasinio mokytojo nurodymais.
- Mokinio elgesys su savo Dievo broliais.
- Mokinys turi gerbti savo dvasinio mokytojo Dievo brolius.
- Tinkamas elgesys tarp mokinio ir jaunos dvasinio mokytojo žmonos.
- Mokinys daro pažangą Krišnos Sąmonėje tik dvasinio mokytojo malonės ir palaiminimų dėka.
- Mokinys turi vengti įžeidimų savo dvasiniam mokytojui.
Hari bhakti vilasa išskiria šias mokinio savybes:
✓ Mokinys turi būti:
- Teisingas
- Mandagus ir malonus
- Malonios išvaizdos
- Be trūkumų elgesyje
- Intelektualus
- Valdantis savo jusles
- Rodantis tinkamą pagarbą vyresniems
- Tylintis apie materialius dalykus
- Be potraukio nuodėmingai veiklai
- Norintis pažinti Absoliučią tiesą
- Atsidavęs guru lotosinėms pėdoms
- Pasinėręs į tarnystę Viešpačiui
- Sugebantis laikytis įžadų
✗ Mokinys neturi būti:
- Tingus, purvinas ar ligotas
- Visuomet sielvartaujantis
- Pasipūtęs, išdidus ar geismingas
- Užvaldytas materialių troškimų
- Demonstruojantis pasimėgavimo dvasią
- Šykštus, pavydus, piktas ar blogas
- Teikiantis skausmo kitiems
- Naudojantis vulgarių žodžių
- Užsiimantis neleistinais santykiais
- Pastoviai kritikuojantis kitus
- Didžiuojantis materialiu išsilavinimu
- Neišmanėlis
- Pasinėręs į kitas filosofijas
- Linkęs į persivalgymą
Pastaba
Net jei žmogus neturi visų čia išvardintų savybių, bet yra atsidavęs savo dvasiniam mokytojui ir Viešpačiui, jis gali atlikdamas atsidavimo tarnystę laikui bėgant apsivalyti ir tapti tinkamu kandidatu iniciacijai.
6 kategorijos blogų mokinių
Šrila Bhaktivedanta Vamana Gosvami cituodavo vieną posmą iš šastrų, kuriame sakoma, kad yra šešių kategorijų blogi mokiniai:
1. Ali (bitė)
Guru paprašo nueiti į turgų nupirkti produktų. Jis apvaikščiojęs visus draugus grįžta nieko nepešęs, nes turgus jau uždarytas. Kaip bitė, kuri skraido nuo žiedo prie žiedo, bet nei iš vieno nepaima medaus.
2. Banah (strėlė)
Mokytojas sako: „nueik į turgų", o šis iš karto išlekia. Tik atsidūręs turguje jis suvokia, kad nežino, ko čia atbėgo. Kaip strėlė kupinas entuziazmo puola vykdyti nurodymus, nesupratęs mokytojo širdies.
3. Baka (gervė)
Gervė stovi labai ramiai vandenyje ant vienos kojos ir medituoja. Tokie mokiniai kartoja mantras, medituoja, o viduje turi daugybę materialių troškimų: kūno malonumams, šlovei ir pagarbai.
4. Prošita prešika (delegavimas)
Kai dvasinis mokytojas duoda nurodymą, šis pradeda dairytis aplinkui ir liepia kitam bhaktui nueiti, nes taip liepė Gurudeva. Taip galiausiai mokytojo nurodymas niekuomet neįvykdomas.
5. Kim ekaki („aš vienas?")
Gavęs mokytojo nurodymą iš karto klausia: „Ką, aš vienas pats? Man reikia žmonių, pagalbininkų." Jis netiki dvasinio mokytojo nurodymais. Jis negali parodyti trupučio ryžto ir iniciatyvos.
6. Džjotiša (astrologas)
Jis visuomet galvoja apie ateitį. Mokytojas liepė jam nueiti į turgų, o jis pradeda klausinėti: „O jei turgus bus uždarytas? O jei man pritrūks pinigų?" Jis bijo ateities.
Kam tai skirta?
Šie šeši blogų mokinių tipai pateikiami ne tam, kad mes žiūrėtumėm į kitus ir sakytumėm: „Štai, jis toksai", o tam, kad pažvelgę į savo širdį matytumėm, kas negerai yra pas mus, ne pas kitus.
PRIEDAS
Hari Bhakti Vilāsoje, posme 2.147, Šrila Sanatana Gosvamis cituoja "Sammohana-tantrą":
gopayec ca nijāṁ mantraṁ gopayen nija-mālikām
"Mokinys turi slėpti savo išta deva, jis turi slėpti savo guru, jis turi slėpti savo mantrą ir jis turi slėpti savo džapa malą."
Išmintingi žmonės vertingus dalykus laiko saugioje vietoje. Panašiai ir protingas sādhaka nereklamuoja savo guru ir nesiskelbia esąs savo guru mokiniais. Laikydami save labai žemai puolusiais ir netinkamais būti laikomi mokiniu, nuoširdūs bhaktai nenori reklamuotis, kas yra jų guru.
Antarmukha-śişya
Reiškia žvelgiantis vidujai – introspektyvus mokinys.
- Trokšta suteikti malonumą savo guru
- Susitelkęs į guru nurodymus
- Laiko santykius su guru slaptingais
- Linkęs sekti nurodymais, o ne reklamuotis
- Yra anartha-mukta-avasthā – išsilaisvinęs nuo anarthų
Bahirmukha-śişya
Reiškia žvelgiantis į išorę – pasinėręs į išoriškus dalykus.
- Labai reklamuoja savo guru
- Vaidina didelius arba labai artimus mokinius
- Negalvoja apie vidines mokytojo intencijas
- Vadinamas guru-giri – biznis iš mokytojo
- Yra anartha-yukta-avasthā – turi materialių troškimų
„Nepakanka vien tik vėl ir vėl reklamuotis esant Mahaprabhu atsidavusiu ir sakyti: 'Aš esu Gauros!' Labiau suprantama, kad tie, kurie seka praktika, kurios mokė Mahaprabhu, gauna Viešpaties pasekėjo rezultatus."
Esminis principas
Šrilos Sanatanos Gosvamio nurodymas gopayed gurum ātmanaḥ – "mokinys turi slėpti savo guru" – pataria atsidavusiems įsigilinti į savo ryšį su guru, pagrindžiant šį ryšį nurodymais apie tarnystę ir bhadžaną, kurį jiems suteikė jų guru.
KLAUSIMAI
- Pacituokite posmo iš Bhagavad-gytos (4.34) apie mokinio savybes laisvą vertimą.
- Kokias mokinio savybes dvasinio mokytojo atžvilgiu vertėtų labiausiai išskirti?
- Kaip manote, ar turite pakankamai savybių būti geru mokiniu?
- Kas jums labiausiai trukdo būti geru mokiniu? Ar galima šias kliūtis pašalinti?