"Pamokymų nektaro" 2 posmas sako:
Pamokymų nektaras, 2 posmas
atyāhāraḥ prayāsaś ca
prajalpo niyamāgrahaḥ
jana-saṅgaś ca laulyaṁ ca
ṣaḍbhir bhaktir vinaśyati
Atsidavimo tarnystei pragaištingi šeši dalykai: (1) valgyti ir kaupti daugiau negu būtina, (2) vaikytis sunkiai pasiekiamų žemiškų tikslų, (3) be būtinumo kalbėti pasaulietinėmis temomis, (4) laikytis šventraščių nurodymų dėl jų pačių arba visiškai juos atmesti, (5) bendrauti su pasaulietinės mąstysenos žmonėmis, ir (6) geisti materialių laimėjimų.
Šeši nepalankūs veiksniai
- Atyāhāra – valgyti ir kaupti daugiau negu būtina
- Prayāsa – vaikytis sunkiai pasiekiamų žemiškų tikslų
- Prajalpa – be būtinumo kalbėti pasaulietinėmis temomis
- Niyamāgraha – neteisingas požiūris į taisykles
- Jana-saṅga – bendravimas su materialistais
- Laulya – godumas, materialių laimėjimų geismas
AČ Bhaktivedanta Svami Prabhupados komentaras
Žmogus pašauktas gyventi kukliai ir kilniai mąstyti. Materialusis pasaulis taip sutvarkytas, kad kiekvienas čia priverstas dirbti, nes visos sąlygotos gyvosios būtybės yra trečiosios Viešpaties galios valdžioje.
Trys Viešpaties energijos
Antaraṅga-śakti
Vidinė galia
Taṭasthā-śakti
Paribio galia
Bahiraṅga-śakti
Išorinė galia
1. Valgyti ir kaupti daugiau negu būtina (Atyāhāra)
Pagrindinė problema, su kuria kas gyvenimas susiduria sąlygotos sielos – gimimas, senatvė, ligos ir mirtis. Materialiame pasaulyje norint gyventi tenka dirbti, tačiau ką daryti, kad darbas padėtų ugdyti Krišnos sąmonę? Gyvybei palaikyti reikia maisto, drabužių, pinigų ir t.t., tačiau nereikia jų kaupti daugiau, negu būtina svarbiausiems poreikiams patenkinti.
Gamtoje gyvos būtybės, kurios yra žemesniosiose evoliucijos pakopose, nevalgo ir nekaupia daugiau negu reikia. Todėl gyvulių karalystėje nėra ir ekonominių problemų ar būtiniausių dalykų trūkumo. Jei gatvėje paliksime ryžių maišą, atskridę paukščiai sules kelis grūdelius ir vėl nuskris. Tuo tarpu žmogus nusineš jį visą.
Atyāhāros kategorijai priskiriama: spekuliatyvių mąstytojų žinių kaupimas, karmių veikla, bhukti-kāmių (geidžiančių materialios laimės), mukti-kāmių (trokštančių išsivadavimo) ir siddhi-kāmių (norinčių mistinės yogos tobulumo) troškimai.
2. Vaikytis sunkiai pasiekiamų žemiškų tikslų (Prayāsa)
Kaupimas ir persivalgymas reikalauja didžiulių ir visiškai beprasmių pastangų (prayāsa). Dievas sutvarkė, kad kiekvienas žmogus, jei jis turi sklypą ir neužtrukusią karvę, galėtų taikiai gyventi.
Deja, vadinamasis civilizuotas žmogus, kuriam Dievo pažinimas nerūpi, naudojasi savo protu, kad daugiau pasiglemžtų. Dievas sudarė puikiausias sąlygas, kad niekam pasaulyje netrūktų grūdų ir pieno, tačiau "protingieji" žmonės naudojasi juo kurdami tai, ko jiems nereikia ar net kenkia.
Taip atsiranda gamyklos, skerdyklos, viešieji namai ir alkoholio parduotuvės. Patarimą daug nekaupti, nepersivalgyti ir nešvaistyti savo jėgų nereikalingiems patogumams žmonės supranta kaip mėginimą grąžinti juos į pirmykščio žmogaus būseną.
3. Be būtinumo kalbėti pasaulietinėmis temomis (Prajalpa)
Kita kliūtis dvasinio tobulėjimo kelyje – prajalpa, nereikalingos šnekos. Susitikę su draugais, mes tuoj pat imame taukšti niekus, kvaksėti kaip varlės. Kalbėti reikia apie Krišnos sąmonės judėjimą.
Nedalyvaujantys Krišnos sąmonės judėjime skaito šūsnis laikraščių, žurnalų, romanų, sprendžia kryžiažodžius ir užsiima kitais niekais. Vakarų šalyse žmonės, sulaukę garbingo amžiaus ir pasitraukę iš aktyvaus gyvenimo, žaidžia kortomis, žvejoja, žiūri televizorių ir postringauja apie politiką bei gyvenimą.
4. Neteisingas požiūris į taisykles (Niyamāgraha)
Šventraščių taisyklių laikymasis dėl greitos naudos vadinasi niyama-āgraha, o šastrų taisyklių ignoravimas vadinasi niyama-agraha. Žodis āgraha reiškia "nusiteikimas ką nors pripažinti", o agraha – "nusiteikimas nepripažinti".
Besidomintys Krišnos sąmone turėtų laikytis taisyklių ne tam, kad materialiai klestėtų, o kad tobulėtų Krišnos sąmonėje. Griežtai laikytis reguliatyvių principų – reiškia atsisakyti draudžiamo sekso, mėsos valgymo, azartinių žaidimų ir svaigalų vartojimo.
5. Bendrauti su pasaulietinės mąstysenos žmonėmis (Jana-saṅga)
Jana-saṅga – tai bendravimas su tais, kurie nesidomi Krišnos sąmone. Tokio bendravimo reikėtų visiškai atsisakyti. Štai kodėl Śrīla Narottama dāsa Thākura patarė mums gyventi su atsidavusiais Krišnos pasekėjais (bhakta-sane vāsa).
Reikia nuolat tarnauti Viešpačiui, tarnauti Jam kartu su kitais bhaktomis. Bendravimas su tais, kurie dirba bendrą darbą, padeda pasiekti gerų rezultatų.
6. Geisti materialių laimėjimų (Laulya)
Noras praplėsti savo sąmonę užsiimant mistine yoga, įsiliejus į Brahmano būtį ar pasiekus materialią gerovę – tai godumas (laulya). Bet kuris materialios sėkmės siekimas arba pastangos padaryti tariamą dvasinę pažangą yra kliūtis kelyje į Krišnos sąmonę.
Šiuolaikiniai ginkluoti konfliktai tarp kapitalistų ir komunistų kyla dėl to, kad nepaisoma Śrilos Rūpos Gosvāmi patarimo atsisakyti atyāhāros. Kapitalistai sukaupė daugiau nei reikia, o komunistai iš pavydo nori tai nacionalizuoti.
100 dolerių banknoto pavyzdys:
- Vienas žmogus paima rastą banknotą sau (Vagis)
- Kitas palieka gulėti, nes "ne mano" (Neišmanėlis)
- Trečias pakelia ir suranda savininką (Išmintingas)
Visi turtai priklauso Krišnai. Tikroji visuomenė supranta: "Visa, kas gyva ir negyva šioje visatoje, priklauso Viešpačiui" (Īśopaniṣad, 1 mantra).
Śrī Īśopaniṣad, 1 mantra
īśāvāsyam idaṁ sarvaṁ
yat kiñca jagatyāṁ jagat
tena tyaktena bhuñjīthā
mā gṛdhaḥ kasya svid dhanam
"Visa, kas gyva ir negyva šioje visatoje, priklauso Viešpačiui ir yra Jo valioje. Todėl imti reikia būtiniausius dalykus, kurie skirti mums kaip mūsų dalis, ir nesikėsinti į kitką, gerai suvokiant, kam viskas priklauso."
Klausimai
- Išvardinkite šešis veiksnius, kurie sunaikina atsidavimo tarnystę.
- Pateikite pavyzdžius, iliustruojančius šiuolaikinę atyāhārą.