"Pamokymų nektaro" 5 posme Šrila Rūpa Gosvami teigia:
Pamokymų nektaras, 5 posmas
kṛṣṇeti yasya giri taṁ manasādriyeta
dīkṣāsti cet praṇatibhiś ca bhajantam īśam
śuśrūṣayā bhajana-vijñam ananyam anya-
nindādi-śūnya-hṛdam īpsita-saṅga-labdhyā
"Reikia mintyse gerbti bhaktą, kartojantį šventąjį Viešpaties Krišnos vardą; lenktis bhaktui, kuris gavo dvasinį įšventinimą ir garbina Dievybę; ir bendrauti su tyru bhaktu, kuris padarė pažangą nenukrypstamai su atsidavimu tarnaudamas Viešpačiui ir kurio širdyje neliko nė menkiausio noro kritikuoti kitus, bei ištikimai jam tarnauti."
Trys bhaktų kategorijos
Bhaktų klasifikacija
- Kaništha-adhikāri – neofitas, pradedantysis bhaktas
- Madhyama-adhikāri – vidutinio lygio bhaktas
- Uttama-adhikāri – aukščiausio lygio, tobulas bhaktas
1. Kaništha-adhikāri (Neofitas)
Neofitas, kuriam dvasinis mokytojas suteikė hari-nāmos įšventinimą ir kuris mokosi kartoti šventąjį Krišnos vardą. Šį bhaktą reikia mintyse gerbti kaip kaništha-vaišnavą.
Šrimad-Bhāgavatam 11.2.47:
"Kas šventykloje labai ištikimai tarnauja Dievybei, tačiau nežino, kaip elgtis su bhaktais ir kitais žmonėmis, vadinamas prākṛta-bhaktu, arba kaništha-adhikāriu."
Prakṛta-bhakto elgesį dažnai reguliuoja ne šastros apie vaišnavų santykius, bet bendros moralės normos. Manu (6.92) nurodo 10 religingo gyvenimo požymių:
- Dhṛti – ryžtas ir kantrybė
- Kṣamā – atlaidumas (nekeršyti)
- Dama – proto kontrolė
- Asteya – nevogimas
- Śaucam – švara
- Indriya-nigraha – juslių suvaldymas
- Dhī – šastrų išmanymas
- Vidyā – sielos suvokimas
- Satya – tiesa
- Akrodha – pykčio nebuvimas
Bhaktas neturėtų visą laiką likti kaništha-adhikāriu.
2. Madhyama-adhikāri (Vidutinis)
Turi dvasinio mokytojo dvasinį įšventinimą ir jo vadovaujamas visą savo laiką skiria su transcendentine meile tarnauti Viešpačiui. Laikytina, kad madhyama-adhikāris pasiekė atsidavimo tarnystės pusiaukelę.
Šrimad-Bhāgavatam 11.2.46:
īśvare tad-adhīneṣu
bāliśeṣu dviṣatsu ca
prema-maitrī-kṛpopekṣā
yaḥ karoti sa madhyamaḥ
Santykių detalizavimas:
- Užuojauta (krpā) neišmanėliams: Bališa yra materialistai, kurie nėra priešiški, bet neišmano tiesos. Jiems reikia padėti, saugoti nuo blogo bendravimo ir, svarbiausia, pažadinti jų tikėjimą.
- Abejingumas (upekṣā) priešiškiems: Tai nereiškia socialinio atstūmimo bėdos atveju, bet reiškia vengti dvasinio bendravimo. Dveša (priešiškumas) kyla iš 5 šaltinių: netikėjimo Dievu, tikėjimo Dievu kaip gamtos jėga, beasmenio Dievo suvokimo, ir gailesčio nebuvimo. Su tokiais žmonėmis ginčytis yra beprasmiška.
Jeigu kaništha bhakto širdyje atsiranda tyros bhakti požymiai (anyābhilāṣitā-śūnyaṁ...), jis pakyla į madhyama lygį.
3. Uttama-adhikāri (Tobulas)
Aukščiausio lygmens bhakta. Jis mato, kad visos gyvos būtybės myli Krišną, ir kad Krišna myli jas. Jo akyse nebėra skirtumo tarp "draugo" ir "priešo", nes viskas yra premos (meilės) pasireiškimas.
Uttama vaišnavas nemato skirtumo tarp vaišnavo ir ne vaišnavo, nes visas sielas regi kaip Krišnos tarnus. Visgi, pamokslavimo veikloje jis gali nusileisti į madhyama platformą, kad galėtų daryti skirtumą ir padėti kitiems.
Pasak Śrilos Rūpos Gosvāmi, labai svarbu bendrauti su tokiu mahā-bhāgavata, jam tarnauti. Tokį vaišnavą reikėtų pasirinkti savo dvasiniu mokytoju.
Santykiai pagal lygį
Šrimad Bhagavatam 4.8.34 – Narada Munis sako Dhruvai Maharadžui:
guṇādhikān mudaṁ lipsed
anukrośaṁ guṇādhamāt
maitrīṁ samānād anvicchen
na tāpair abhibhūyate
"Kiekvienas žmogus turėtų taip elgtis: kuomet jis sutinka labiau kvalifikuotą asmenį už save, jis turėtų būti labai malonus jam; kuomet jis sutinka kažką mažiau už save kvalifikuotą, jis turėtų būti gailestingas; ir kuomet sutinka kažką, kuris yra lygus jam, jis turėtų užmegzti draugystę su juo."
Sutikus vyresnį
Būti maloniam ir džiaugsmingai jį sutikti, norėti pasitarnauti ir mokytis iš jo.
Sutikus lygų
Užmegzti stiprią draugystę, bendradarbiauti ir dalintis patirtimi.
Sutikus jaunesnį
Būti gailestingam ir stengtis jam padėti tobulėti dvasiniame kelyje.
Madhyama vaišnavo elgesys
Vaišnavo elgesys yra nukreiptas į keturias kategorijas asmenybių:
Īśvara
Aukščiausias Viešpats – rodo meilę (prema)
Tad-adhīna
Jo bhaktai – rodo draugystę (maitrī)
Bāliśa
Materialistai, neišmanėliai – rodo užuojautą (kṛpā)
Dveṣī
Priešiški bhakti – rodo abejingumą (upekṣā)
Klausimai
- Išvardinkite tris bhaktų kategorijas ir apibūdinkite kiekvieną.
- Kaip madhyama-adhikāri turėtų elgtis su skirtingomis asmenybių kategorijomis?
- Kokie yra uttama-adhikārio požymiai?