Varnašrama – vedinė visuomenės organizacija

Apibrėžimai

Žodį dharma Moniero Viliamso žodynas apibrėžia taip:

1. Tai, kas yra įtvirtinta arba stovi tvirtai, statutas, paliepimas, įstatymas;
2. panaudojimas, praktikavimas, sekimas papročiais arba elgesio taisyklės, pareiga;
3. teisė, teisingumas (dažnai kaip bausmės sinonimas);
4. dorybė; moralė, religija, religiniai nuopelnai, geri darbai, tai kas atitinka taisykles ir teisę, tai, kas atitinka prigimtį;
5. teisingumo personifikacija (Indra arba Jamaradža), Višnu, Pradžapati, bulius, balandis
6. prigimtis, charakteris, savita sąlyga arba esminė savybė, nuosavybė, ženklas, specifiškumas (svabhava)
7. auka
8. bendravimas su dorybingais
9. religinė abstrakcija, atsidavimas

Iš šių savybių Šrila Prabhupada išskiria keletą reikšmių: religija, pareiga, neatsiejama objekto savybė arba funkcija.

Žodį varna Moniero Viliamso žodynas apibrėžia taip:

1. mantija, apdangalas
2. gaubtas
3. išorinė išvaizda, eksterjeras, forma, figūra, pavidalas, spalva
4. veido spalva, ypatingai gera spalva, skaistumas, grožis
5. spalva, dažas, pigmentas (piešimui ar rašymui)
6. spalva: rasė, rūšis, charakteris, prigimtis, savybė, nuosavybė (pritaikoma žmonėms ir daiktams)
7. žmonių klasė, gentis, luomas, kasta: brahmanai, kšatrijai, vaišijai, šūdros
8. raidė, garsas, balsė, skiemuo, žodis
9. muzikinis garsas arba nata
10. poemos ar dainos kompozicija.
11. šlovinimas, pripažinimas, neišmatuojama didybė ar kiekis
12. auksas
13. religinė apeiga
14. tas kuris sugeba apsisaugoti

Prabhupada išskiria šias reikšmes: spalva ir socialinis sluoksnis, šiais laikais vadinamas kasta.

Žodį ašrama Moniero Viliamso žodynas apibrėžia taip:

1. atsiskyrėlio buveinė, asketų buveinė, atsiskyrėlio arba šventojo celė
2. Gyvenimo pakopos brahmanams: Brahmačiarin – Vedos studijuotojas, Grihastha – namų savininkas, Vanaprastha – atsiskyrėlis, Sanyasin – tas, kuris atmetė visus pasaulietinius rūpesčius, kartais vadinamas bhikšu – religinis elgeta.
3. palapinė pastatyta šventinėmis progromis
4. koledžas ar mokykla
5. miško tankmė

Prabhupada išskiria šias reikšmes: dvasinio mokytojo namai, kur mokiniai studijuoja Vedas, vieta, kur gyvena žmonės, praktikuojantys dvasinį gyvenimą, dvasinio gyvenimo pakopa.

Nitya dharma ir naimittika dharma

Bhaktivinoda Thakura knygoje „Džaiva dharma“ – „gyvųjų būtybių religija“ kalba apie tai, kad kiekvienas objektas (vastu), kuris turi egzistenciją, turi taip pat ir savo egzistencinę funkciją, kuri vadinama dharma. Cukraus dharma būti saldžiu, vandens dharma būti šlapiu. Prigimtinė egzistencinė funkcija vadinama nitya dharma – pastovia arba amžina funkcija. Kai realus objektas pakliūna į sau svetimą aplinką, jo egzistencinė funkcija pakinta ir įgyja kitokį pavidalą. Pavyzdžiui perkaitintas cukrus apkarsta, atšaldytas vanduo praranda šlapumo savybę. Ši pakitusi objekto funkcija vadinama naimittika dharma – laikina funkcija.

Kadangi siela yra amžina, jos prigimtis taip pat amžina. Tai reiškia, kad pašalinus situacijas, kurios sukuria laikinas funkcijas, natūraliai atsistato jos amžinoji funkcija – nitya dharma arba sanatana dharma.

Kam dharma yra tinkama?

Vedos skirsto visas gyvas būtybes į dvi kategorijas: necivilizuotos gyvos būtybės ir civilizuotos gyvos būtybės. Necivilizuotomis vadinamos tos būtybės, kurios nieko nežino apie savo dharma. Tai gyvuliai ir žmonės, gyvenantys tik dėl malonumų ir nesiekiantys savęs pažinimo. Vedos sako:

Šis necivilizuoto žmogaus apibrėžimas truputį skiriasi nuo civilizuoto žmogaus apibrėžimo vakarų kultūroje, kur civilizacija suvokiama kaip technikos pažanga. Civilizuotos gyvos būtybės yra tos, kurios atlieka dharma, t.y. atlieka savo religines pareigas visuomenei ir sau. Tai yra žmonės ir įvairios aukštesnės būtybės, kaip pusdieviai.

Be abejo, varnašrama dharma yra skirta civilizuotoms gyvoms būtybėms arba siekiančioms tokiomis tapti. Vedos teigia, kad vaišnava – atsidavęs Krišnai žmogus yra aukščiau už brahmaną – aukščiausią socialinį luomą. Tai reiškia, kad vaišnava savaime atlieka brahmanui nustatytas pareigas ir netgi daugiau.

Varnašrama priklauso naimittika dharmai – tai yra laikinoms sielos funkcijoms. Bet, kol sielos prigimtis yra pakitusi dėl materialios energijos įtakos, ji turi atlikti šias savo funkcijas.

Adharma – Penkios bedievystės šakos

Materialiame pasaulyje dharma gali ir įgyja savo atspindžius, kurie vadinami adharma. Jei žodį dharma galima interpretuoti kaip religiją, tai adharma be abejonės reikš tai, kas primena religiją, bet tokia nėra.

Vienas iš adharmos pavyzdžių yra šiuolaikinis induizmas, kuris kupinas visų penkių adharmos apraiškų.

Varnašrama dharma – tobula visuomenės santvarka

Žodis varnašrama reiškia socialinio ir dvasinio pasiskirstymo sistemą. Kiekvienas žmogus yra valdomas tam tikros gunos, kuri apsprendžia, kiek jis yra vertingas visuomenei. Krišna sako BG 4.13:

Paskirtis

Skiriamos dvi varnašrama dharmos: siekianti materialių tikslų (dharma, artha, kama, mokša) ir siekianti patenkinti Krišną (daivi varnašrama). Iš esmės tai yra bendradarbiavimo sistema, kur kiekvienas tarnauja Krišnai pagal savo sugebėjimus. Pirminė mūsų pareiga yra pareiga prieš Dievą.

ŠBh 1.2.13 sakoma:

Kastinė sistema

Kalbant apie kastinę visuomenę iš karto iškyla negražus privilegijų klausimas. Induizmas paprastai yra asocijuojamas su kastine sistema, kur brahmanai ir kšatrijai yra privilegijuoti luomai, išnaudojantys kitus. Žinoma viršūnėje stovi brahmanai, kurie mėgaujasi valdžia, žmonių paklusnumu. Iš tiesų taip ir atsitiko. ŠBh 12 giesmėje sakoma, kad Kali yugoje brahmanais gims demonai. Tokie brahmanai reikalauja sau teisių ir pagarbos, tačiau nenori atlikti tai, kas priskirta brahmanų luomui.

Pareigos ir Varnos

Anapus varnų

Vedinėje visuomenėje taip pat buvo žmonių, nepriklausančių keturioms varnoms (mišrios varnos ar anapus varnašramos). Jei jie atlieka savo pareigas pagal paveldimas tradicijas, jie palaipsniui apsivalo. Išminčiai teigia, kad pareigų atlikimas pagal savo materialią prigimtį visuomet buvo palankus įvairiausiems žmonių sluoksniams. (ŠBh 7.11.30-34).

Ašramai – Keturi dvasinio gyvenimo etapai

Prabhupada sakė, kad pirma reikia sukurti varnas, o po to ašramus, arba dvasinio gyvenimo skyrius. Kadangi žmonės priklauso įvairioms gunoms, tai ir dvasinė praktika, kuria jie užsiima yra skirtinga. Pagal vedinę sistemą, brahmanai turėjo pereiti per keturias gyvenimo pakopas: brahmačarja, grihastha, vanaprastha ir sanjasa. Kšatrijams buvo skirtos trys pirmos pakopos (jiems nerekomenduojama sanjasa). Vaišjai neturėtų priimti vanaprasthos – jie gali religingai gyventi namuose iki gyvenimo galo. Šudroms galiojo tik vienas ašramas. Jiems nebuvo poreikio mokytis gurukuloje – viso ko reikia šudrai, jis gali išmokti šeimoje arba tarnaudamas.

Aukštesni luomai privalėjo leisti savo vaikus į mokyklas, kur jie gyveno kaip brahmačiariai (mokiniai laikęsi celibato). Sulaukę 20-25 metų jie galėjo vesti, o sulaukus 40-50 metų – palikti šeimą ir eiti į mišką (vanaprastha). Paskutinėje stadijoje žmogus priimdavo sanjasą – atsižadėjusį gyvenimo statusą. Tikras sanjasis neapsistodavo grihasthų namuose ilgiau, nei reikia pamelžti karvę (kad neprisirištų).

Iš visų keturių dvasinio gyvenimo sluoksnių, tik grihasthoms buvo leidžiamas ribotas juslinis pasitenkinimas. Tačiau tai taip pat reiškė, kad grihastha išlaiko šeimą ir visus kitus sluoksnius: brahmačiarius, vanaprasthas bei sanjasius.

Dienos ir nakties sandūrose, būtent anksti ryte ir vakare atsikėlęs žmogus turi visiškai pasinerti į apmąstymus apie dvasinį mokytoją, ugnį, saulės dievą ir Viešpatį Višnu.

Varnašrama dharma ir ISKCON

Šrila Prabhupada sakė, kad ISKCON yra brahmaniškas judėjimas ir jo tikslas – sukurti visuomenėje brahmanų sluoksnį. Tiktai tada visi kiti sluoksniai galės tinkamai funkcionuoti. Rig Veda lygina brahmanus su Visatos pavidalo (virat puruša) galva – jie koordinuoja visų kūno dalių darbą.

Šri Čaitanya Mahaprabhu atmetė varnašramos sistemą kaip tiesioginę priemonę pasiekti Krišną, bet nepaneigė pačios sistemos būtinumo visuomenės organizavimui. Svarbiausia – kreiptis į dvasinį mokytoją ir mokytis bhakti jogos. Daugelis Čaitanjos palydovų buvo šeimos žmonės (Pundarika Vidyaniddhi, Šivananda Sena ir kt.), ne tik sanjasiai.

Šiandieninėje visuomenėje vaidmenys susipynę (mišri varna). ISKCON'e siekiame atstatyti šią kultūrą, tačiau tai ilgas procesas. Dauguma narių pradeda nuo šudros pozicijos (tarnystė), tačiau per sadhana bhakti, šventraččių studijas ir šventą vardą gali pakilti iki brahmanų (vipra – išmanančiųjų).

KLAUSIMAI:

1. Išvardinti eilės tvarka sanskritu keturias varnas ir jas apibūdinti.
2. Išvardinti ir apibūdinti keturis ašramus.
3. Paaiškinkite skirtumą tarp kastų sistemos ir varnašrama dharmos.
4. Pacituokite posmą iš Bhagavad Gitos 4.13
5. Ar kiekvienas privalo tapti sanjasiu? Kodėl?
6. Ar įmanoma jūsų požiūriu įdiegti Varnašramos sistemą šiuolaikinėje visuomenėje?